- žvalgybininkas
- žvalgýbininkas, -ė smob. (1) Š, RŽ 1. ŠT239, DŽ, NdŽ, KŽ kas renka ir perduoda slaptą informaciją, žvalgybos agentas, šnipas: O tuo tarpu Mykolas ne tiek matė, kiek jautė, kad žvalgybininkas seka jį iš padilbų ir stebi kiekvieną jo judesį A.Vien. 2. NdŽ kas žvalgo priešą kare; sargybinis, patrulis.
Dictionary of the Lithuanian Language.